Dažniausiai užduodami klausimai
- Temas, apie ką norite kalbėti su gydytoju (vienos konsultacijos metu geriausia aptarti 1-2 temas). Jei turite daugiau klausimų – užsirašykite, pateikite gydytojui konsultacijos pradžioje ir nutarsite, kuriuos aptarsite šios konsultacijos metu.
- Apie kokius nusiskundimus norite informuoti savo gydytoją? Kada jie atsirado ir kiek laiko tęsiasi? Kaip dažnai jie kartojasi?
- Kas, Jūsų pastebėjimu, turi įtakos Jūsų simptomams ir būklėms?
- Ar tokios pačios sveikatos problemos yra būdingos ir kitiems šeimos nariams, giminaičiams?
- Kokius vaistus, vitaminus ar maisto papildus šiuo metu vartojate?
- Ar turite kokių alergijų?
- Ar jaučiate skausmą? Įvertinkite skausmą nuo 1 (mažas skausmas) iki 10 (nepakenčiamas skausmas)? Ar pavyksta jį valdyti? Jei pavyksta – kaip.
Vizito metu būkite pasirengę užsirašyti gydytojo pastabas, rekomendacijas arba paprašykite, kad tai darytų Jus lydintis asmuo.
Jeigu pokalbio metu ko nors nesuprantate, paprašykite paaiškinti dar kartą..Jums kylantys klausimai, netikrumas yra natūralūs, nebijokite klausti.
Gydytojui išrašius vaistus, pasiteiraukite, kaip juos vartoti ir ar galimi pašaliniai reiškiniai. Būtinai informuokite, jeigu anksčiau turėjote kokių nors reakcijų į vaistus.
Po apsilankymo pas gydytoją laikykitės gydytojo nurodymų ir atlikite paskirtus tyrimus, nuvykite paskirtoms konsultacijoms pas specialistus.
Kovojant su liga pacientas ir gydytojas turi būti partneriai, besidalinantys atsakomybe.
Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams, būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio.
Kartą metuose pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas.
Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiesiems gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Nuo 65 metų pastarieji tyrimai profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.
| Tyrimo pavadinimas | Amžiaus grupė | ||
| 19 – 40 m. | 41 – 65 m. | nuo 65 m. | |
| Svorio, ūgio matavimas | 1 kartą per metus; esant antsvoriui – 2 kartus per metus | ||
| Burnos ertmės apžiūra | 1 kartą per metus | ||
| Periferinių limfmazgių apžiūra | Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu | ||
| Odos ir matomų gleivinių apžiūra, jei nėra rizikos veiksnių | 1 kartą per 2 metus | ||
| Odos ir matomų gleivinių apžiūra, jei yra rizikos veiksnių | 2 kartus metus | ||
| Širdies elektrokardiograma | 1 kartą per metus | ||
| Arterinis kraujospūdis | 1 kartą per metus | ||
| Bendras kraujo tyrimas | 1 kartą per 2 metus | ||
| Cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje | 1 kartą per metus | ||
| Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Klausos aštrumo patikrinimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Akispūdžio matavimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Regėjimo aštrumo patikrinimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Bendras šlapimo tyrimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Moterims ginekologinė apžiūra | Nuo 20 m. – 1 kartą per metus | ||
| Gimdos kaklelio piktybinių navikų citologinis tepinėlis | 25 – 34 m. (imtinai) – 1 kartą per 3 metus 35 – 59 m. (imtinai) – 1 kartą per 5 metus | ||
| Moterims krūtų apžiūra ir apčiuopa | nuo 35 m. – 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | Jei yra rizikos faktorių – 1 kartą per metus |
| Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas | 1 kartą per 2 metus | nuo 50 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 50 m. – 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Moterims mamografijos tyrimas (ir tyrimo vertinimas) | 50 – 69 m. (imtinai) – kas 2 metus | ||
| Moterims, priskirtoms didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei – išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas | 50 – 64 m. (imtinai)– 1 kartą per metus | ||
| Vyrams, priskirtiems didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei – išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas | 40 – 54 m. (imtinai) – 1 kartą per metus | ||
| Vyrams prostatos antigeno tyrimas | nuo 45 m., jei tėvas ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu; kitiems 50 - 75 m. – kas 2 metus | ||
| Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas | Esant indikacijų, 1 kartą per metus, jei kontaktuojama su sergančiais aktyvia tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS | ||
| Storosios žarnos profilaktiniai tyrimai | 50 – 74 m. (imtinai) – 1 kartą per 2 metus | ||
Kokius tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?
Šiuos tyrimus gali skirti šeimos gydytojas, esant konkretiems skundams. Gydytojas juos skiria, kai jam tai atrodo reikalinga pagal Jūsų nusiskundimus ar simptomus. Jie nėra privalomi profilaktiškai.
- Bendrasis kraujo tyrimas
- Biocheminiai kraujo tyrimai (skydliaukės hormonai (TTH, ALT, AST), bendrasis bilirubinas, šarminė fosfatazė, gliukozė, lipidograma, kalis, natris, kreatininas, šlapimo rūgšties tyrimas)
- Uždegiminiai rodikliai: CRB, ENG
- Bendras šlapimo tyrimas ir albumino/kreatinino santykis šlapime
- Koprograma, vaikų ištyrimas dėl spalinukių prieš darželį
- Lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma)
- Ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio
- PSA pacientams po radikalaus prostatos pašalinimo
- Pulsoksimetrija, spirometrija
- Specifiniai: glikuotas hemoglobinas, PSA, krešėjimo rodikliai (vartojantiems varfariną ir prieš operaciją)
Svarbu žinoti, kad pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą.
Sergantiesiems cukriniu diabetu ligonių kasos 4 kartus per metus apmoka glikozilinto hemoglobino tyrimą, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius.
Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją – protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, K tyrimas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.
Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja ligonių kasų lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Gydantis gydytojas pagal savo kompetenciją gali paskirti pacientui tyrimus, jeigu to reikia patvirtinti ar paneigti diagnozei arba gydymui paskirti/ pakeisti/nutraukti. Jei gydytojas be tyrimų gali įvertinti paciento būklę, nustatyti susirgimo priežastį, tyrimų skirti nėra privaloma.
Pacientas tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tuomet jų faktinę kainą apmoka pats.
Kaip pasiruošti šeimos gydytojo paskirtiems tyrimams?
- Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8 - 12 val., likus 1 - 2 dienom iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Visgi badauti ar esmingai keisti maitinimo įpročių nederėtų.
- Šlapimą tyrimui, išmatas tyrimui atnešti specialiuose indeliuose. Tyrimui tinkamiausias pirmas rytinis šlapimas, prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių. Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinti ir tik po to rinkti šlapimą tyrimui. Moterims menstruacijų metu šlapimo tyrimo atlikti nerekomenduojama, nes tai gali iškreipti rezultatus.
- Jei yra skydliaukės disfunkcija ir vartojamas L-tiroxin, atvykti kraujo priduoti išgėrus rytinę tabletę (nebent gydytojas nurodė kitaip).
- Jei rūkote, prieš tyrimą bent valandą nerūkykite.
